Tarptautinė Moters diena – kovo 8-oji
Skaisčiai šviečianti rytinė saulė kasdien vis stipriau žadina pavasarį. Dar rytinis šaltukas gnaibo skruostus ir rankas, dar sukaustyti ledu ežerų ir upių vandenys, dar miškai skendi sniege, dar ir miestų šaligatviai nudėlioti sniego krūvomis, bet oras jau kvepia pavasariu. Medžių pumpurai jau skleidžia purpurinį spindesį, o dangaus žydruma tokia gili, kad nusidažo violetinėmis pašvaistėmis. Bunda Gamta! Visa aplinka jau alsuoja bundančia gyvybe.
Klausimas. Sveiki, esu paskutinio kurso studentas. Šiaip studijuoju teisę. Skaitau Agni Jogą, bet norėčiau gyvų žmonių patarimo. Artėjant egzaminams ir mokslų pabaigai, kartais kyla įvairių minčių: ar tos studijos buvo man, nepasitikiu savo jėgomis susirasti darbą, sunku suvokti, ką konkrečiai aš noriu veikti toliau. Tiesiog stengiuosi gyventi šia akimirka, gyventi dabartimi, matyti, kas supa mane. Bet vis viena užgriūna pesimistinės mintys. Gal galėtumėte ką nors pasiūlyti, pasidalinti mintimis, kaip galima būtų gyventi kokybiškiau, pilniau?
„Bejausmė mintis yra pats nepakenčiamiausias žmonijos išniekinimas. Senovės filosofai nepriimdavo į savo valstybę beširdžių žmonių. Platonas savo „Respublikoje“ ir Aristotelis „Politikoje“ kalbėjo apie bendraminčių visuomenę. Jie niekaip negalėjo susitaikyti su tironais, šventeivomis ir apgavikais.
Mąstyti - vadinasi kurti gyvenimą
Mintis yra beribė, jai atviras kosmosas. Nėra apribojimų ten, kur karaliauja dvasia. Argi visur prasiskverbianti ir atskleidžianti kosmoso grožį mintis ne stebuklas? Mintis, gimstanti Kosmoso Gelmėse, atverianti visus šaltinius, yra pats ugningiausias visatos reiškinys.
Saugokitės neturinčių laiko. Melagingas užimtumas visų pirma parodo nemokėjimą naudotis laiko ir erdvės turtais. Tokie žmonės gali vykdyti tik pradines darbo formas. Neįmanoma jų įtraukti į kuriamąjį procesą. Jau buvo kalbėta apie apsimetėlius terminų žinojimo pranašus, vagiančius svetimą laiką; dabar pasakysime apie smulkmeniškus tinginius ir siaurapročius, užgriozdinančius gyvenimo kelią. Jie užsiėmę kaip indas, pripildytas pipirais; jiems darbas visada sukelia kartėlį; jie svarbūs kaip kalakutai.
Kalbėsime apie laimę. Laimė - tai ne žemiška paukštė, o dangiška, ir nutupia ji ne ant kiekvieno palangės. Kai kurie taip ir pragyvena ištisą gyvenimą nežinodami, kas yra laimė.
Tai Tolimųjų Pasaulių atgarsis. Ir nors akies krašteliu pamatytas iš tolybių atskriejęs jausmas toks nepanašus į aprūkusią Žemės laimę. Nes laimė - tai dvasios vaisius. Čia, Žemėje, laimė suprantama kaip asmeninio pasitenkinimo reiškinys, o ten - visiškame to atsisakyme. Kuo didesnis atitrūkimas nuo asmeninio turto, tuo pilnesnis laimė pojūtis.
Jei kiekvieną numatytą veiksmą mes mintyse nukeltume į ateities ekraną, tai aiškiai pajustume jo tikrąją reikšmę arba bevertiškumą. Tai nuostabus būdas išsiaiškinti kiekvieno veiksmo ilgaamžiškumą. Žmogaus likimui visiškai jokios prasmės neturi trumpalaikiai veiksmai, neatnešantys pasekmių. Tuščios kalbos, inertiški darbai paverčia žmogų beveiksmiu, nemąstančiu robotu. Taip gyvendamas žmogus panašus į voverę, bėgančią ratu. Jo gyvenimas neįsilieja į bendrą žmonijos vagą, jo evoliucija sustingsta.