Menininkas yra atsakingas už savo laiką
2015 vasario 6 dieną Šiauliuose galerijoje „Laiptai“ atidaryta Aloyzo Stasiulevičiaus darbų paroda „Gyvybės vanduo“.
*
„Menas tiek reikalingas žmogui, kiek jis padeda gyventi ir išgyventi. Kokia bus Lietuva – mūsų rankose, ir labai dažnai kultūros žmonių, menininkų rankose. Jei mes dauginsime destrukciją, griūtį, tai ir įvyks. Jei mes stovėsime už Šviesą ir Viltį – Ateitis mūsų rankose.
Žmonijos susivienijimas yra pasaulinės evoliucijos uždavinys. Menas – tai subtilus ginklas prieš grubumą, tai siekis atgaivinti savyje dieviškąją dvasią.
Susivienyti sunku, kiekvienas toks bandymas iššaukia pasipriešinimą, kuris planetos mastu apsireiškia siaubingų, viską naikinančių karų pavidalu. Ir tai neišvengiama, nes tik kovų sūkuryje gimsta žmonių ir šalių susijungimai.
Turbūt valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją, yra pats laikas pamąstyti apie savo valstybę, tautą.
Apsižvalgykime, dvidešimt pirmas amžius, didžiuojamės medicinos pasiekimais, bet ligonių ne mažėja, o daugėja. Tai ko verti tie pasiekimai? Pasižvalgykime, vietoj žmonių dirba mechanizmai ir robotai, bet kuo tapo atlaisvinti žmonės? – Jie niekam nereikalingi, net darbo jiems nerandama. Darbo biržos nesprendžia žmonių užimtumo, o daugeliu atveju netgi kenkia žmogui, pažemindami jį, tarsi jų tikslas būtų naikinti ateinantįjį prašyti pagalbos. Kur bepažvelgsi, viskas ne taip, viskas ne ten, viskas neteisinga... Tarsi gyventume anapus veidrodžio, apvertusio pasaulį.
Platonas. Mintimis kurkime valstybę nuo pat pradžių
Beširdiška mintis yra pats nepakenčiamiausias žmonijos išniekinimas. Tokius žmones senovės filosofai neįtraukdavo į savo valstybę. Platonas savo „Respublikoje“ ir Aristotelis „Politikoje“ valstybe laikė mąstančių kūrėjų bendriją. Jie negalėjo susitaikyti su tironais, šventeivomis ir sukčiais. Neįmanoma įsivaizduoti tvirtos valstybės, jei ją valdo šventeivos (davatkos) ir sukčiai. Negalima sutapatinti šventeiviškumo su aukščiausiu tikėjimu ir žiniomis. Klaidingas pagrindas neleis teisingai pastatyti pastato.
АЙ, Братство, Ч. II, Надземное, 244
Kas iš dabartinių „išminčių“ gali nuspėti tą mažytę aplinkybę, kuri pakeistų likimą ne tik atskiros šalies, bet ir viso pasaulio? –Niekas! Tik tikras vadas, kuris savo valią sujungė su Aukščiausiąja Valia, gali valdyti tokias žinias ir pastūmėti Pasaulį taip, kad išgelbėtų žmoniją.Visi įvykiai, davę pasaulio evoliucijai naujas kryptis, visada buvo vykdomi pagal Aukščiausios Valios Įsaką. Visi žemiški vadai, nukrypę nuo Aukščiausiojo Įsako arba jį iškreipę, sulaukdavo gan liūdnų savo nesuvoktų veiksmų pasekmių.
Mokytojavimas. Bendruomenę kurkite kaip Grožio ir Žinių namus.
1933 m. kovo mėnesį Čikagoje leidžiamame leidinyje „Literatūros apžvalga“ straipsnyje „Mokytojų kova už mokyklą“ tarp daugybės informacijos pateikiami pritrenkiantys faktai: „Švietimas turi būti susilpnintas – taip skelbia ekonomistų įsakas... Kur gi bus nauda nacijai, jei mes rūpinsimės tik pramoninėmis korporacijomis ir užleisime vaikų švietimą Amerikoje?“
Straipsnyje „Žmogiškoji teisė prieš piniginę teisę“ rašoma, kad tai, kas anksčiau buvo vadinama depresija, dabar virto „bankininkų panika“.